Maisto etiketės – tai pirmasis dalykas, kurį matome pakeldami produktą nuo lentynos. Spalvingas ženkliukas, žalias lapas ar pasitikėjimą keliantis užrašas per kelias sekundes gali nulemti sprendimą pirkti. Tačiau ne visi šie žodžiai yra vienodai reikšmingi: vieni remiasi griežtais teisės aktais ir nepriklausoma kontrole, kiti – tik rinkodaros kalba, kuriai niekas neatliko jokio patikrinimo. Supratimas, kuo skiriasi vienas nuo kito, padeda rinktis sąmoningiau ir neleisti pakuotės dizainui spręsti už jus.
„Ekologiškas" – vienintelis žodis su tikra teisine garantija
Iš visų populiariausių etiketės teiginių „ekologiškas" yra vienintelis, turintis aiškią teisinę reikšmę Europos Sąjungoje. Nuo 2022 m. sausio 1 d. visoje ES galioja Reglamentas, pagal kurį produktas gali būti vadinamas ekologišku tik tada, kai jis atitinka išsamius gamybos reikalavimus ir yra sertifikuotas nepriklausomos kontrolės įstaigos – ant pakuotės turi būti rodomas ES žalias lapelis su sertifikavimo įstaigos kodu. Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aiškiai nurodo: užrašai kaip „tik iš natūralių ingredientų" ar „natūralus" nepatvirtina, kad maistas yra ekologiškas.
Svarbu ir tai, kad ekologiškame gamybos procese yra draudžiama naudoti bet kokios formos genetiškai modifikuotus organizmus – šis draudimas yra įtvirtintas reglamente. Todėl ekologiškas produktas automatiškai reiškia ir be GMO – tačiau atvirkštinis ryšys nebūtinai galioja.
„Natūralus" maisto etiketėje – žodis be teisinio turinio
Žodis „natūralus" ant maisto produkto pakuotės nėra reglamentuotas ES teisėje. Tai reiškia, kad gamintojas gali šį žodį vartoti beveik nevaržomai – nei apibrėžta, ką jis turi reikšti, nei kas turi tai patikrinti. Moksliniai tyrimai rodo, kad vartotojai sistemingai susieja etiketę „natūralus" su didesniu sveikumu, saugumu ir aplinkai palankumu – net jei to niekuo nepagrindžia pats produkto sudėtyje esančių medžiagų sąrašas. Ši nelygybė tarp vartotojų lūkesčių ir faktinės etiketės reikšmės ir yra pagrindinė problema.
Europos Parlamentas 2024 m. sausio mėnesį priėmė direktyvą prieš žaliąjį plovimą (angl. greenwashing), kuria siekiama uždrausti nepagrįstus aplinkosaugos ir panašius teiginius. Tarp konkrečiai draudžiamų posakių minimas ir žodis „natūralus" be įrodymų. Tačiau ši direktyva įsigalios ES šalių teisėje tik tada, kai valstybės narės ją perkels į nacionalinę teisę – tam numatyta ne mažiau kaip 24 mėnesiai. Tad šiuo metu „natūralus" pakuotėje tebėra ne teisinis faktas, o rinkodaros sprendimas.
„Be GMO" – tikresnis teiginys, bet ne visada prasmingas
Ženklinimas „be GMO" yra dažniausiai diskutuojamas maisto etiketės teiginys. ES teisėje genetiškai modifikuoti organizmai privalomai ženklinami, jei GMO sudaro daugiau nei 0,9 % produkto sudėties. Dėl to „be GMO" ant Europos lentynose stovinčio produkto dažnai tiesiog patvirtina tai, ko galima tikėtis savaime. Mokslinis tyrimas atkreipia dėmesį į subtilesnę problemą: teiginio „be GMO" negalima taikyti produktams, kurių modifikuotų versijų apskritai nėra – pavyzdžiui, druskos atveju toks ženklinimas yra gryna rinkodaros manipuliacija, nes šis produktas negali būti su GMO iš principo.
Tyrimai nustatė, kad vartotojai nuosekliai laiko GMO paženklintas prekes mažiau sveikomis ir saugomomis nei tas pačias prekes be šios etiketės – net kai tų pačių produktų sudėtis yra identiška. Šis efektas rodo, kad etiketė veikia kaip stigma, o ne kaip informacinis įrankis.
Maisto etiketės: kaip skaityti pakuotę kritiškai
Praktiškai žiūrint, patikimiausia informacija ant pakuotės visada yra sudėties sąrašas ir maistinė vertė – tai privalomas ženklinimas pagal ES Reglamentą. Ingredientai išvardijami mažėjančia tvarka: pirmieji trys ar keturi paprastai sudaro didžiąją dalį produkto. Jei sąrašo viršuje matote cukrų, sirupą ar dalinius augalinius riebalus, tai svarbiau nei bet koks ženkliukas priekyje. Žodžiai „lengvas" ar „vitaminizuotas" taip pat nereiškia, kad produktas yra sveikesnis – dažnai kažką pašalinus, vietoje jo atsiranda kažkas kito.
Vienintelis teiginys, kuriuo galima tikėti be papildomų klausimų, yra ES ekologiškos gamybos logotipas su sertifikavimo įstaigos kodu. Visi kiti žodžiai pakuotės priekyje pelnė bent vieno kritinio žvilgsnio į sudėties sąrašą.
Kai etiketė atspindi tikrą sudėtį: Sotukai
Kalbant apie maisto etiketes, verta paminėti, kaip atrodo produktas, kurio pakuotė atspindi tikrą sudėtį. Sotukų augaliniai rutuliukai neskelbia savęs ekologiškais, tačiau jų sudėties sąrašas kalba pats už save: migdolai, anakardžiai, Medjool datulės, kanapių sėklos, goji uogos, bruknės, juodieji serbentai, baobabas, mačia milteliai, avietės, peruvinė pipirnė – jokio pridėtinio cukraus, jokio glitimo. Bruknių ir maca rutuliukai migdoluose, kanapių sėklos datulėse, goji abrikosuose ar avietės ir baobabai tarp datulių – kiekvienas variantas turi aiškią, atsekamą sudėtį. Jei sudėties sąrašas nekelia papildomų klausimų, pakuotės priekis tampa antrinė detalė.
Etiketė – pradžia, ne pabaiga
Gebėjimas skaityti maisto etiketes yra vienas praktiškiausių įgūdžių, kurį gali įgyti bet kuris vartotojas. Tyrimai rodo, kad nepagrįstos etiketės – ypač susijusios su GMO ar „natūralumu" – gali gilinti atotrūkį tarp visuomenės nuomonės ir mokslo žinių: žmonės ima priimti sprendimus remdamiesi rinkodaros kalba, o ne faktais. Kitą kartą parduotuvėje stabtelėkite sekundę ir apverskite pakuotę – sudėties sąrašas paprastai pasako daugiau nei visi žodžiai priekyje kartu sudėjus.
